Jurgai išėjus

Kaip kometa sušvitusi
                      aukštai,
  kaip upeliukas nesustojąs
                      neša tėkmę,
  kaip žaibas, autografą
                      rėžiantis erdvėj,
  kaip kinų siena - vis
  plyta prie plytos augai,
  o akys vėrėsi
                      į tolį...
  Tavieji žingsniai žemėj
                      šioj įrodė:
  gyventi - tai ieškoti,
                      degti, šviesti.
  Kas dega, šviečia,
                      kai užgęsta,
  palieka pėdsaką ŠVIESOS.