Gyvenimas

Gyvenimas - toks mielas, keistas dėdė,
Nors pakeiksnojam - mylim jį visi,
Jam garbingiausioj vietoj statom kėdę,
Jis guodžia mus, kai širdgėla baisi.

Bet kartais jis ir eibių daug pridaro,
Prieš jį beginkliai esam iš tiesų,
Jis šaiposi, užpildamas mums garo,
Į eketę įmurkdo lig ausų.

Mes išsiropščiam, šildomės prieš saulę,
Kaip šunys išsilaižome žaizdas,
Įvertinam ir gėrį, ir apgaulę,
Sumokame už džiaugsmą ir klaidas...

Gyvenime, tau puikiai viskas dera!
Tu su mumis žaidi kas valanda.
Kai ypatingai trokštam ko nors gera,
Dažniausiai baigiasi - kaip visada!..