Kiras
Lapkričio tango
Rudens melodijos švelnios
Garsais mus pavilios sena taverna,
Kur džiaugsmo ir tylios kančios
Tiek pat kiek šokta ir išgerta.
Ten smuikas vienišas liūdės,
Jį guos gitaros dvi apšepę,
O žvakei degant į mane žiūrės
Tava širdis, čigonės akys.
Priedainis:
Vaitos ratukai surudiję,
Kai suks plokštelę nudėvėtą.
Pro laiko traškesį įkyrų
Kažkas ieškos gražiosios Violetos.
Ir apsimetę, kad jauni,
Užmiršę tai, kaip skauda žaizdos senos,
Mes šoksim tango suvesti,
Lyg būtume vieni ant scenos
Tava ranka lengvai plevens
Lyg skrendanti ugnin plaštakė
O mano lūpos tau kuždės:
- Mieloji mano, aš apakęs...
Priedainis.
Ir klubai supsis palengva
Į taktą šokiui, aistrai, vyliui.
Tavernos girtame triukšme
Dvi širdys svaigs nuo to, kad myli.
Įveikę pagirias lengvas
Mes pasitiksim rytą-piligrimą.
Žinosi tu, žinosiu aš: tai ne daina -
Praėjęs laikas mus svaigino.
Priedainis.