kai žodžiai pabijo
tik sukutena lūpas
lyg ūbautum į
sidabrinį popierėlį
ar purto galvas
ir atatupsti gilyn
kai stringa
ko nemoku pasakyti
aš tau šoku..
Sutinku su lioo. Iki "stringa" - stebuklas. Dvi paskutines eilutes - nemokejimo (tingejimo, vengimo?) pasakyt liudijimas ne vien sokimu, bet ir tekstu.