Savęs išliesiu jūrom, lašą darbo - jums.

Dar nesuvyti vyrų varstomi jų vyriai -
Po keterą kasnakt krosnin metu -
Ir maumedžiai nerėkia, bėga syvai
Aš juos išgert iš troškulio galiu.
Jei leisit fakelais įošt į naktį,
Pabėgt iš jos nubalusiu rytu
Rymosiu palei kruviną tarpeklį
Tarp nuodėgio ir durų nekaltų.
Ir vizijom išspausiu jums alyvą -
Ją tepsiu vyrius seno rytmečio fone
Angių oloj suvartysiu, o vyną
Užnuodytą skalausiu drobule.

*nekaltų - nuo žodžio „kalti“.