Tą dieną...

Tą dieną...


Kai eilės virto gyvenimo dienomis ir ištirpo jausmų ledynai,
Tą dieną nuvalei nuo akių dulkes ir surišai plaukus švelnumu.
Tik tą stebuklingą dieną blakstienose žibėjo nukritus žvaigždė,
Tą keistai paslaptingą dieną atradau kelią su pasaulio spalvomis...

Su trenksmu ir ugnikalnio išsiveržimu lyg su saulės spindulio šviesa gyvena manyje ta diena.
Diena, kai išbridau iš sapnų pasaulio ir tariau pirmą žodį...
Diena, kai palaidojau praeitį po akmeniu didžiuoju.
Uždek ir tu svajonių žvakę ir pabūkim kartu mintyse.

Noriu ištarti ačiū, bet tyla stipresnė už žodžius,
Šaukčiau vardu, bet per toli esi.
Bet ta diena tik mūsų širdyse...