Nėra kaip pavadinti

    Stepas suko savo dideles ir žydras it dangaus mėlis akis šalin. Jo kojos pynėsi, pynėmis [iš serijos: sviestas buvo sviestuotas]. Rankos irgi pynėsi. Visi likę organai taip pat.
  Stepas neskubėjo namo [galvojo: “gal dievas duos prasiblaivysiu”]. Ką jūs, priešingai. Jis tiesiog stoviniavo “Juozapo pasaže” palei visa atspindinčias vitrinas.
  Vitrinos matė: Stepas klupo ties kiekvienu žingsniu, o jo akys blizgėjo neblėstančia aistra merginoms, buteliui ir [žaliai, pavasario] žolei. Tiesą sakant, tik buteliui ir žolei. Žaliai, pavasario žolei.
  Vitrinos verkė ir sielojosi, kai kurios iš jų net išsitraukė nosines. Visas šio degradavusio asmens [Stepo] vaizdas jas sukrėtė iki stiklo įstrižainės gelmių. Jos tetroško tik persiplėšti pusiau…
  …Tą akimirką nuščiūvo visos volungės, čiulbėjusios lauke. Vitrinos neištvėrusios viso šio psichologinio spaudimo [slėgio], sutrūkinėjo ir suskilinėjo į tūkstantį mažyčių gabalėlių. Stepas nustėro…
  Nuo incidento, atrodo, tepraėjo vos kelios sekundės, ir į įvykio vietą atvarė mentai [atvyko policija]. Stepas buvo apkaltintas vandalizmu, priekabių ieškojimu [priekabiavimu] bei šiurkščiu elgesiu su vitrinomis amžinai.
Pastaba: istorijos herojų vardai Nepakeisti.
Galit nesuprast tik todėl, kad nepažįstat p.Stepo…



2000-12-12
wln