Šį eilėraštį, tikriausią iš tūkstančio, sistema sugeba išmesti už borto. Tai matyt ne tendencingumas.
Tai rodo požiūrių ekonomikos problemas Rašykų karalystėje. Senstanti bajorija eilėraštį traktuoja pagal vieną iš tūkstančio galimų apibrėžimų. Jei ir 10 aprobuotų – 99% už borto.
Kokia žodžių ekvilibristika? Pabandžiau skaityti nuo apčios. Gavosi tas pats iš vidurio,, sukeičiau eilutes vėl tas pats. Kas per stebūklas.
Žaidžiau su tais žoddžiais ir supratau,kad tai yra gyvenimas su visais savo paradoksais,kilimais, kritimais, vėl žalia pievą ir
vėl iš pradžių. nepaprastas žodžių žaismas ir vėl žmonės suranda vienas kitą. Ir taip visi suranda vienas kita. Kokia magiška šių eilučių prasmė..