tuščias parkas ir krintantis sniegas
gruodžio saulė ir garas ore:
aš imu tavo ranką ir lieka
dar sekundė viena per kurią
tu siauti su sniegu mano fėja
ir delne tik sušalęs vanduo
mano skruostą paglosto ne vėjas
ir ramu nes praėjo ruduo
Priedainis:
savo sielą kaip stygą užgausiu
kad tave vėl pajusčiau garse
nes mergaitės net žiemą gražiausios
apsnigtų mylimų akyse
tirštas vakaras krintantis sniegas
tu - sušalusio parko dvasia
ko juokiuosi nežino gal niekas
tiktai sniegas ir tu – akyse
Priedainis:
savo sielą kaip stygą užgausiu
kad tave vėl pajusčiau garse
nes mergaitės net žiemą gražiausios
apsnigtų mylimų akyse