Priglausk šešėlį...

Apsidairau - šalia tik nykumos glėby šešėlis blaškos...
Išgirsk jo raudą tu savam sapne.
Ištiesk rankas bejausmes tam, kad apkabintum tamsą švelniai,
Priglauski nevilties akis patvinusias rūke.

Jaučiu- mane tik liūdesio iliuzijos paliečia kartais,
Tik nenaikink jų savo šypsena popierine,
Padėk atrasti vandenį druskuotą minty pražuvusį
Išliek jį ten kur pasiklydus dykuma...

Gyvenu- širdies anapus tuštuma  pamilusi svajones slepias,
Tu pasinerk į jas slapta...
Tik neišnyk kartu su jom viltim neišsipildžius -
Išlik šešėli priglaudusi arti saves...