Palaiminga dvasia

Kai žvelgi tu į tylą,
Matai tamsą nebylią.
Supranti pasaulio esmę
Savo būtį beprasmę.

Malonu bus, kai pajausi.
Iš tikrųjų, įsiklausysi!
Į vargus- tylos garsus,
Šnibždančius keistus darinius!

Vargti atėję mes esam?
Ne, nors žygiuojam ant pirštų galų!
Pajuski palaimingą dvasią.
Pajuski palaimą kančių!