iltys (remix)

Nesugaus jie manęs – saulė nepakilo
nepasmeigs ant ieties širdies

bet tu įdūrei…

Saulė laižo odą
vien tik kaulai,
skustuvas ir dantys plėšo kaklą

regėjau tave

Pas žiniuonius, į šventyklą mane
nuodai jau žiovuliu kiaurymėj.

Saugok sielą
juk tai paslaptis
tavo kaklas saldus...

Gali ištraukt ją?
Sujunk mus, net jei dangus subyrės
ar gali?

Jau. Teatras prasideda.
Jie ateina poromis.

Sakė, šlakstysim švestą vandenį,
kaip pigų vyną
jie visada ten būna.

Pas žiniuonius, sesele
jau perka man rožes
jau dega bažnyčių stogai...

Kažkas saugo mano sielą
prašau, saugok ir toliau

mus stebi visą laiką

Ji kaip šmėkla sniege –
nežinai kuo virsi

žinau
mačiau juos

tobulėju
kaip jie

sidabrinė kulkelė –
kirvių dėžė