Iš duonos riekės saules birenau
žvaigždėm išklotą stalą
išplėšus atraižą nakties
apibirinau šiaudais juodumo
ir sviedžiau butėlin pilkos pašvaistės
Susivyniojus jūras po skveru tempiau išlašindama litrais žmonių gyvastį į indelius nuo pašvinkusios žuvies
Tik tada rankas nuplovus
šiaurės svajonių ledais
drįsčiau nuklaidint keleivį
net nutvert ribas bedugnės
ir pasikišus rankas po kojom lyčiau
Stanginčiau gomury bitės skonį užrydama medaus iš viršūnės pergalių pušies