Nėra ko nesuprasti

Sniegas, o tiksliau- snaigės,
Krisdamos žemyn, sukasi ratu.
Pro šalį eina žmonės.
Kas čia įdomu?

Smalsu ir tau,
Bičiuli mano?
Taigi, seku toliau
Pasaką be galo.

Snaigės sukasi,
Žmonės eina,
Tu matai?
Gaunasi mišrainė!

Aš taip pat jaučiu,
Ir ta jausena krūtinę plėšo.
Suprantu ir nebgaliu,
Vėjas snaiges tik vėto, mėto.

Tauta nėra kalta,
Net ne tame ieškok prasmės.
Žiema nėra keista,
Kai sniego daug ant žemės.

Keičiasi laikai,
Tu girdi,
Tu matai,
Tu viską supranti.