Prieš eidamas miegoti
pasikalbu su veidrodžiu
atverčiu albumus
mėnulį vitrinų veidu įjungiu
žinau kad užeisi Tėve
kai lieptas parplauks
tu pereisi upę
žinau –
kartą sapnavau krantą
vartelius atnešu
o kartais ir tvorą
svirtimi
sutepta lietum
tavo žvilgsnį paremiu
žinau – jo vienas Tėve nepakelsi
apgobiu kėdę tavo švarku
jei ir nesušilsi
tai kėdė
ar mama
pasijus ne viena
kai pievų rūku nešinas
tirpsi miegoti
pasiimk ir mūsų naktį –
mano krante
jai vietos nėra
tėve mano
kurs esi albume
teateinie dar vienas
rytmetis
ir atleisk man
kad tave
žadinu
per vyturių ėmimą
į dangų