Nekenčiu, kai matau tave,
Nes visada noriu būti šalia.
Nekenčiu, kai sakai ką man daryti,
Juk žinai, kad nemėgstu aš klausyti.
Nekenčiu, kai lyja smarkiai lietus,
Tada dangus būna tamsus.
Nekenčiu, kai saulė šviečia kaitri,
Ji man atrodo per daug aitri.
Nekenčiu, kai žmonės keičiasi,
Kada jų nuoširdumas baigiasi.
Nekenčiu, kai svajonės pranyksta,
Tada baisią realybę visi išvysta.
Nekenčiu, kai su tavim tenka bartis,
Nes bijau, kad sugalvosi kartis.
Nekenčiu tavęs labai už tai,
Kad į mano širdį įsmukai.