dūmai ir lupenos

močiutė mėgo stiprų tabaką
susukus į laikraščio skiautę rūkyti
sakydavo taip viešpatie
dūmai vis pažeme – bus lietaus

ir jo nebūdavo.

glostė man randus plaukuos
ir lingavo:

supjaustys tau veidą supjaustys
prie kryžiaus prikaltas našlaitis
ir moterys nuogos kur plaukia
iš peleno valtim ar kilpomis

nes veltui juk vardas
ir tavo kvėpavimas veltui
kaminkrėčio suodžiais išraižytos
rievės ir knygos ir raidės

– – –
dabar mirusi ateina
rankoj lupenos
ir dūmai