Prasideda teismas skylėtas it duonvagio nerimas
Ilgai nebundi, o vėliau aitvarais užsisiundai
Pro plyšį užželdinsim senojo nebylio esatį
Ant laužo pleškėsiu jei vėją nuo jūros sugundžiau
Palaimos delčia gelia bitėm, beldžias į smilkinius
O teismas nesitęsia, laukia kol imsi kalbėti
Jei liepsną sugundei nemirsi su pliauskų šiurenimu,
Jei virvę nupynei kankinimas virs pakabėjimu.
Tik laikas pakibęs ore į meluojamus vakarus,
Kerštinga sekundė pabus galingiausia imperija
Tu būsi klasta, aš trapecijom spjaudanti ragana
Ryšys vis ilgės lyg troškimas į vandenį prerijoj.