Jeigu aš sirgau visomis pasaulio ligomis -
Jūs turėjote tai matyti:
Pūvančios mėsos gabalus, krentančius nuo nesamo kūno,
Karščiavimo iškankintas smegenis,
Drabstančias nerišlias mintis, šlitiniuojančią eiseną
Ir klumpantį žvilgsnį, kai šliaužiau
Pro jūsų krištolo pilis.
Jūs tai matėte? Tai kodėl lietietės prie mano sielos?
Kodėl ėjote į mano namus net ir nekviesti,
Kodėl neužvėrėte savo namų durų?
Laukdavote manęs laiptinėje, belsdavote į langą,
Kai blakstienos, dar nepakilusios,
Slėpdavo drugelius jų privalomuosiuose skrydžiuose...
Net kai išties sirgau, reikalavote šypsenos,
Kaip nepamainomo dienos atributo,
Trofėjaus, kurį būtina prisikalti,
Nes kažkas iš kaimynų jau jį turi.
Jūs turėjote pastebėti putas, plūste plūstančias
Iš pasiutlige sergančio žvėries nasrų
Ant jūsų tyrų sielų ir spindinčių mantijų...
Kai skliaute pasirodo pilnatis,
Ji pradeda traukti vandenis
Ir gelmėse tūnančios drumzlės
Iškyla į paviršių.
Galima nulinčiuoti pilnatį ją perskeliant,
Galima nugriebti drumzles ir išvalyti vandenį...
Yra ir kita Pilnatis, kurios sidabras
Stabdo mane ties savo namais
Ir aš užeinu nekviesta,
Bet nelinčiuoju Pilnaties –
Graibstau drumzles, kol jos vėl nenusėdo.
Ant mano kalno niekada nebūna sniego.
Jis tirpsta nuolatos, kad ir kiek gniūžčių beatsiųstumėt.
Nežinau, kodėl taip yra. Išduočiau jums paslaptį,
Kaip kompensaciją už sužlugdytus gyvenimus,
Bet.. bijau beminėti angelus, o daugiau aplink nieko nėra.
Stabdo mane ties savo namais
Ir aš užeinu nekviesta,
Bet nelinčiuoju Pilnaties
Pūvančios mėsos gabalus,
krentančius nuo nesamo kūno,
Ant jūsų tyrų sielų ir spindinčių mantijų...
-----------------------------------------------
Mėto Džakudza čia :DDD
Kai skaičiau sitą kūrinį, per winampą kaip tik ėjo viens gabals, kuris baisiai tiko prie šito eiliaus (na jei čia eilius). Dar norėjau pasakyti, kad tekstas tikrai gražus (na savotiškai) :)