Atskrido paukščiai iš šiltųjų kraštų,
Medžiai pasipuošė lapais žaliais.
O širdžiai dabar visvien neramu
Ji grožisi stebuklais šitais.
Kokią jėgą, vis dėl to, turi gamta
Sunerimusia širdį nuramina, paguodžia.
Ji iš reakybės pasiėma mane
Ir širdis jau laimę užuodžia.
Aš įkvėpiu gamtos aromato
Jis kerintis. apsvaigina mane.
Mano akys stebuklus tik mato.
Prisimena, kaip ir tada
Kai pasinėriau į stebuklą gamtos
Aš pasaulio jau nemačiau.
Žinau, kad išgirsiu kaip gyvūnai kvatos
Ir širdžiai pasidaro ramiau.
Į svajonių pasaulį atskrendu aš
Ir grožiuosi stebuklu šitu.
Laikau savo mėgstamiausias gėles
Aplinkui viskas ramu.
Džiaugiuosi, šita gražia ramybe,
Džiaugiuosi pasauliu savu.
Džiaugiuosi, kad turiu galimybę
Šiam pasauly atsiskirt nuo visų.