Mielai
Arbatos dukart,
po puodelį
ir gali jau
nusirengt,
priklaupt
ties galva ir
sukalbėti
“kaip ilgu... „
Kai cypiančios
stygos trūktels-
rytuose jau
kyla, o
vakaruos dar
nusileist nespėjo-
tai mes vadinam chaosu
ir lenkiam galvas tvarkai...
Kai ledu eini
ir puoli
sukdamas kairėn,
kai suspaudęs vokus
leidi akyse
dykumas užpilt-
dar vakar buvo chaosas..
Ir tiek brangus
tu, kad net
koktu-
nusipiginus--
dėl arbatos dukart
ir išėjimo metams.