Pilvakalbio mirtis

Kai laidojo pilvakalbį
jis buvo aprengtas mano drabužiais

tas pats juodas švarkelis
suplėšyti džinsai
batai aplipę šventųjų karvių mėšlu
ir juodu dumblu
iki baltumo įkaitintas antveidis
gerai derąs prie petnešėlių

erdvi salė kvepėjo riešutais
minia apsidairė
išsirinko pačią giliausią orkestro duobę

kažkaip keista pasidarė

jo viduje kažkas 
pradėjo murmėti
klykauti
su britišku akcentu vapėjo
anekdotus apie sausakimšus
troleibusus

kažkodėl niekas nesijuokė

niekas nekosėjo nešnypštė nosies
nekalbėjo mobiliuoju telefonu
neskaičiavo centų
nešlamino tuščių spragėsių maišelių

galėjai net stovėdamas nuogas
paskutinėje eilėje išgirsti
kaip jo pirštukai nervingai barbeno į dangtį

BARBAR BARBAR
-
BAR
-
BAR