O sutemos kaip sąsaga tarp pasaulių
aušta stalinės lempos gaubtas
išsivadėja neišgerta arbata
ir ant lovos atkaltės kaip juodvarniai
tupia chimeros
o nuo jų sparnų atsiduoda
chrizantemomis ir žvakėmis
ir skersvėjis kaip ranka ištraukia
iš patalo
per žemę veda gruodas ir graudus
ateities žinojimas - ir jokių burtų
tik persenę gluosniai tiesia šakas
į apverstą dangaus dubenį
kur šaltas lapkritis ir aušra
ateina kaip chimerų gimdytoja.