kaip Vincentas Van Gogas
paryčiais šalto gruodžio
nieko
nesakančiu
žvilgsniu
spoksojo į autoportretą
rankoj suspaudęs teptuką
taip ir aš iki pusės nuogas
paryčiais jau VISAI kito gruodžio
nieko
nesakančiu
žvilgsniu
spoksojau į veidrodį
nusitvėręs dantų šepetėlį
ir daryk ką nori
tik ausimi per daug