pakitimai

šiąnakt tamsa pavasariais žaidžia
per sniegenas brenda ir galo nemato
galulauky paukščiai sąnašas kaupia -
beveidžiai tie liesi pakaruokliai
kolbos pripildytos gėda ir girnom
kur naktim išlindusias sraiges sutraiškė
naktys išplaukusios tarytum vanduo
padangėj lyg vėjas iš lėto siūbuoja

kapsi prakiuręs akmenskaldžio čiaupas
lyg trys cilindrai į vieną patapę
garuoja menki išblėsę varvekliai
ir šnabžda žodžius naktim man sapnuotus
bei pasakas lūpose tirpstančias vėlei
kaip šilkas kaip smėlio mažos kruopelės
laukiniai pagonys ir mirusios sektos
grynas tai prakeiksmas šio margo pasaulio

ir dantys pilki bei jau nunešioti
ir šuo tik uodegą vakar vizgint išmokęs
šoviniai liejas auksiniais leidimais
o man galvoje tik perkeptas rūkas
ir sau jau atrodau proto netekęs
graužia nuogas saulėlydis manąją ranką
mastaboj palikęs prakeiksmą balso
keliaklupsčiais prašo man atleidimo