***

(skirta draugui G. B.)


Nėra žmogaus – tarytum ir nebuvo                     
Medžius parsiveda namo miškai                         
Palieka parašus danguj lėktuvai
Tu nuotraukoj žodžius mums palikai
pilkai pilkai

Dar stalas liko – neišėjo niekur
Ir neišsivedei tenai kėdžių
Kiti žaibuoja kortom – durnių pliekia
„Kokie protingi? “ – iš tavęs girdžiu
lyg po medžiu

Gal po medžiu – daugiau bus vietos
Neapribos minties juoda tvora
Virš stalo kybo tavo žvilgsnis kietas.
Barbena „Trečią brolį“ vyno lietūs:
kažko nėra

Kažko per daug. Kažkas ir vėl bus trečias
„Kokie raštingi jūs? “ – girdžiu tave
„Ir aš rašiau – dabar tik svečias
praeinantis lietum rudens gatve“
O gal ir ne?