Nei kalnų, nei gojų –
Karklas tik antai.
Pievomis klajoju
Ir lėkštais krantais.
Tyliai saulė slepias,
Snūsta pamarys.
Net rasotas lapas
Šlapias nenukris.
Į šešėlį tirštą
Grimzta lelija;
Net strazdai pamiršta
Suokt, kaip myli ją.
Ar vėjeliai tingūs
Pas mane atpūs
Per Pakalnės vingius
Tolumų kvapus?