rudens trapecijos

.
                                        I

                          riestainiu po patalais –
                      krosnilanda aš devynbalsė
                    šiaudų šiaudais sušiaudėjusi

                            skynusi-nenuskynusi
                      vasarų žydriųjų laumžirgius
          ganiusi-praganiusi obuolėlius rojaus raudonio
        poterėlių naštelius dabar dangop linguoju linguoju:

    šilumą galuširdy įjunk – meldžiu – įjunki šilumą – įjunk
                    a d v e n t o  ž i b i n t i n i n k e

                                        II

                                  it sodai naktį
                            ant mirusiųjų kalnelio
                          šnekasi lapkričio žvakelės:

                        gyvent reikėjo kaip žmogui
                      tylėt – kaip tyli kiaulių skerdikas
          mylėt – kaip Saliamonas vynuogyno mergaitę

        smaragdinį žibintą nešu – lapkričio kalneliui nešu
                          l i e p s n e l ė s  a t i l s į