Verdiktas

Tu neatsakei, nes nenorėjai
Aš neberašiau, sulūžo šluotos
Sakė, jog esi šiaurės Korėjoj
Bet nelaukei pirklio, kad parduotum.

Metė, kad nuskendo piligrimas
Įdagais rudais tarytum žirgo
Juostom užpaišytas veido grimas
Ten kur bėgai tu - pėdų neuostom.

Tu neberašei, nes nieks neprašė
Imti ir pašėlti kaip varikliui
Varikliuoti vėtrą kaip plaštakė
Vilkijos būriu prie vairo likti.

Sakė, kad esi jau Prancūzijoj
Iškapsi lėlėm vitrinų lietų
Prisegi save nėrimo gijom
Smilksti, kad pašte tave nudėtų.


Laišku nelindau net į vasarį
Po kėde į veną įsikniubusį
Girtuliu lengvu smelkeisi gralin
nes buvai nelauktas, kaip užtrūkusi

Tu neberašei, aš neeikvojau
Saulės energetikos klastočių
Tik buvau ne Švedijoj - Pandoroj
Sūpavau verdiktą  -  ryšio spiečių.