Postrevoliucinis

pūkinę išnarą
pagalvės rolėn o kėdės

kėdės
kaip iš senų
kino teatrų

žudančiai kietos
ir alkūnės
netelpa
tūrin o triukšmas

triukšmas tai jau visai
nepakenčiamas
prie slavų kalbų katedros
kažkokie rusiški šūksniai
kažkas ploja rankom
dainuoja
ko aš visai nenorėčiau
garsų jūra
ne bangom o kokiu tai
kriokliu
liejas

o tu atėjai
ir pažadinai taip
tyliai
kad nieks aplink
neišgirdo
to tavo ištarto
vardo



aš jau toks laisvas
toks laisvas
kad akys
ištirpsta