kai vienos kojos pirštais
remi balos dugną
o kitos pėda jungi
plytelių atplaišas
esi kaip niekad akylas -
praeiviai raibuliuoja
latentiniu nerimu
neapčiuopiamu veidrodžio
jei nekeisdamas padėties
atsuki ausį šlapdribai -
girdi kaip krisdamos žlegsi
neišganytųjų nuodėmės