Žvilgsnis anapus depresijos

Depresija – ta tamsioji kankinanti jėga, kuri įsiveržia į mūsų esybės gelmę ir pasklinda po visą kūną – kyla iš mūsų vaikystės žaizdų, kurių niekada nenorėjome pripažinti ar įvardyti; tai skaudi tikrovė, liga, kurios negalime išsigydyti patys. Kad išsivaduotų iš šios praradimo ir širdgėlos būsenos bei pradėtų naują gyvenimą, žmonėms reikia ne tiek neuropatologo, kiek draugų, kurie yra pasirengę eiti kartu su jais.

Šioje paprastoje ir aiškioje knygelėje Jeanas Vanier, vienas didžiųjų mūsų meto rašytojų dvasingumo temomis, įkvepiamai ir jautriai tyrinėja galimus kelius iš depresijos gniaužtų – iš tamsos į šviesą. „Depresija yra skaudi tikrovė. Tai krizė, bet tuo pat metu, jei suvoksime, kaip ją ištverti ir kaip siekti išgyti, ši krizė gali tapti mūsų didesnės laisvės akstinu“, - liudija autorius.

J. Vanier yra įsteigęs „Arkos“ bendruomenę, jo veikla žinoma visame pasaulyje. Bendruomenės būstinė įsikūrusi Prancūzijoje. „Arkos“ namai veikia Australijoje, Kanadoje ir JAV.

Tos tamsios mintys, kurios kartais verčia mus norėti pasitraukti iš viešumos ar numirti, sustiprėja tada, kai atsiduriame tarp žmonių, kurie atrodo linksmi, regis, gyvena be problemų ir eina pirmyn gyvenimo keliu. Žodis depresija gąsdina, mes beveik nedrįstame jo minėti.

Kaip galima tokią kančią patiriantiems žmonėms padėti suvokti, kad ji yra natūralus reiškinys, neišvengiama krizė, kuri, tinkamai pasirūpinu, gali nuvesti į naują vidinę laisvę?

Depresija nėra gėdinga liga, kuri turėtų būti slepiama nuo savęs pačių ir kitų. Nuo jos kentėti visai nėra nederamas dalykas. Depresija yra mūsų esybės ir mūsų gyvenimo istorijos dalis. Vis dėlto tai nereiškia, kad turėtume leisti sau grimzti į tokį liguistą liūdesį. Kad atrastume naują gyvenimą, mums reikia reaguoti! Mes neturime tapti vergais jausmų, kurie kyla mūsų sąmonėje – privalome išmokti taip juos valdyti, kad pamažu galėtume iš jų išsivaduoti.