Žvaigždžių karaliai

Edmondas Hamiltonas buvo „kosminės operos“ pradininkas. (Paprastai „kosmine opera“ vadinama tokia mokslinė fantastika, kurioje Žemės žmogus tolimojo kosmoso platybėse aptinka grėsmę, ketinančią sunaikinti gimtąją Galaktiką. Tada vienas – arba pasitelkęs tarpžvaigždinę armadą – iš pašaknų likviduoja „blogiukus“, ir Gėris tiumfuoja - Eridano red.past.). Tokio žanro ir yra ši knyga – Žvaigždžių karaliai (beje, tai vienas įsimintiniausių rašytojo kūrinių). Kūrinio siužetas, kaip ir turi būti „kosminėje operoje“, yra apie galaktikos gelbėjimą. Sakysit, kas čia įdomaus? Ir labai suklysit. Siužetas, nors ir sukasi apie galaktikos gelbėjimą, tačiau tikrai nėra standartinis (ir nors pats kūrinys parašytas 1949 metais, kažko panašaus sutikti neteko).

Knyga prasideda paprastai. Vienos įmonės darbuotojas, po sunkios darbo dienos prigulęs pailsėti, savo galvoje išgirsta balsą, kuris kreipiasi į galvos savininką. Taip užsimezga ryšys tarp herojaus ir žmogaus iš ateities. Žmogus iš ateities siūlo susikeisti sąmonėmis, kad jis galėtų išanalizuoti tuometinę gyvenseną. Herojus sutinka. Bet vos tik persikėlimas pavyksta, nieko nesusigaudantį herojų likimas nusviedžia tiesiai į įvykių sūkurį. Pasirodo ateivis iš ateities yra galingos imperijos princas, tad ant mūsų herojaus pečių užgriūna vis daugiau ir daugiau problemų. Pavyzdžiui, tokios, kaip vestuvės, per kurias herojus įsimyli princesę; meilužė, kurią myli tikrasis princas, ar pagaliau galingas ginklas, kurio veikimo nežino niekas išskyrus princą, ir nuo kurio priklauso imperijos laisvė...

Tik pradėjus skaityti knygą, į akis iš karto krinta tam tikri anachronizmai, būdingi penktajam dešimtmečiui. Jie skamba šiek tiek neįprastai, tačiau netrukus veiksmas taip įtraukia į savo sūkurius, kad nebelieka laiko kada kvaršinti savo galvos tokiais niekais. Knygos siužetas įtemptas ir nepaleidžiantis. Įtampa ir noras sužinoti kaip viskas baigsis, neapleidžia skaitytojo nė minutei. Dėl to knyga skaitosi lengvai ir maloniai.

Dabar ši knyga vargu ar sugebėtų varžytis dėl geriausios knygos vardo, tačiau klasikos skyriaus auksiniu grandu tikrai tapo. Ir visiems laikams įėjo į fantastikos istoriją. Manau, jog to pilnai užtenka, kad ši knyga būtų perskaityta.