Vilniaus literatūrų kontrapunktai. Ankstyvasis modernizmas, 1904–1915

Ši monografija yra tikra naujiena – jos autorius atkuria daugiakalbės Vilniaus ankstyvojo modernizmo literatūros bendrąjį vaizdą. Iki šiol kiekviena literatūros istorija – lietuvių, lenkų, žydų, baltarusių, rusų – dažniausiai tyrė tik savo tautines teritorijas. Šios monografijos autorius laikosi nuomonės, kad visos tautinės literatūros Vilniuje funkcionavo kaip sistemos sistemoje. Jam teko žvalgyti mažai kam žinomas sritis, ryškinti proceso kryptį ir asmenybes. Žinios apie to meto kultūros žmones ir jų kūrybos pavyzdžiai yra retenybė, kaip ir pati veikalo tema.

Rašytojas Milanas Kundera yra sukūręs trumpą ir taiklią frazę Vidurio ir Rytų Europs kultūrai apibūdinti: „Maksimali įvairovė minimalioje gyvenimo erdvėje“. Šiuo požiūriu XX a. pradžios Vilnių tikrai galima laikyti Vidurio ir Rytų Europos kultūrą įkūnijančiu miestu. Pradedant pirmaisiais XX a. metais šiame palyginti nedideliame mieste vienu metu labai intensyviai prasiveržė net penkių kultūrų – lietuvių, lenkų, rusų, žydų, baltarusių ir rusų – saviraiškos galios, modernūs politiniai ir socialiniai siekiai, meninės tapatybės paieškos ir gausūs literatūrinės kūrybos reiškiniai, kurių didelė dalis liudijo modernizmo stilistikos ir pasaulėžiūros pradžią...