Ši pjesė (trijų veiksmų tragikomedija), kaip ir M. Ivaškevičiaus kino scenarijus, pasakoja apie Lietuvos gyvenimą po karo ir šiais laikais, tik atgavus nepriklausomybę.
Šioje dramoje už, atrodytų, labai buitiškų ir kasdienių personažų kalbų slypi visi to meto baisumai: tremtis, tarpusavio žudynės, baimė, išdavystės, plėšikavimai. Personažai dažnai elgiasi iracionaliai, rėžia lyg ir jiems visai nepritinkančias kalbas, tačiau visą laiką už jų žodžių matoma realybė. Be to, knygoje atsispindi ne tik Lietuvos gyvenimo panorama, bet ir šeimos išlikimo istorija.
Pasak paties autoriaus, „personažų nusišnekėjimų ir elgesio paradoksų prasmę tebesiaiškinu iki šiol“. Tikiuosi, jums irgi bus įdomu tai išsiaiškinti.
B. M.