Knygos
Romanai (1919)
Poezija (613)
Pjesės (35)
Vaikams (138)
Kitos (909)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Uosio kuosos

Uosio kuosos Sunku analizuoti, rašyti apie Vlado Braziūno poeziją suaugusiesiems, tačiau apie poeziją vaikams rašyti dar sunkiau. „Uosio kuosos“ – išskirtinė vaikiška knyga. Čia nerasime beprasmių „barškaliukų“ (tindi rindi riuška, čekšt pačekšt, pokšt papokšt ir t. t.), skirtų vien rimui „sudurti galus“. V. Braziūnas pasitiki vaiko nuovoka, žinojimu ir jau geriau palieka eilutes nerimuotas. Jos netgi savotišką akcentą sukuria – ypač pabaigoje: „...jų burnos kai dainuoja / raudonas daineles!..“ (p. 8). V. Braziūnas kalba su vaikais istorinėmis temomis – apie buvusius mūsų kaimynus kuršius, sėlius, kovas su baltaplaukiais vikingais, užpuolusiais kuršišką Apuolę. Jo eilėse gražiai įpinta tautosaka, senosios mūsų tradicijos, papročiai:

Su viena saule
jauna tekėsiu,
į antrą saulę
žemelėn leisiuos.

p. 31

Čia yra ir tautosakos elementų, ir tikėjimo pomirtiniu gyvenimu atspindžių. Archetipai ne tik teikia žinių apie senovės baltų tikėjimą (garbinta žemė, vanduo, ąžuolas, kalnas, akmuo, ugnis, duona), bet ir pačius vaikus skatina kurti. Per žaidimus atsiveria visai kitas pasaulis – čia gyvas smėlis, gyva upė. Tačiau tik tada, „kai pats sugalvoji“. Iš pirmo žvilgsnio Vladas gana melancholiškas, bet ir žodžių žaismės, improvizacijos vargu ar kas tiek sukurtų. Ir ne kokių „baubų“, o liaudišku gyvastingumu alsuojančių: debesynų debesylas, dunūs dunojai, ąžuolųjų klevųjų vainikai, diena naktėja, maria, gandras stybrakojis, Prasimanių Prasimanė ir kiti. Ir eilėraščiai žaismingi, kai žaismės – pilnos kišenės! Štai:

Geria paukštis Baltą marią,
Juodą marią paukštis geria.

p. 12

V. Braziūnui būdingi vidiniai eilutės rimai kūrybą suaugusiesiems daro ypatingą, skaitydamas turi vis grįžti atgal ar pabėgėti į priekį. Toks rimas praplečia minties erdvę, leidžia jai išsprūsti iš siaurų rėmų, yra asociatyvus, tačiau abejoju, ar tai neapsunkina vaikų skaitymo. Mušti koja ritmo jie jau nebegali, pvz.,

...kad saulelė su pyragais,
debesis į gudo
juodą šalį su botagais –
duos paršelį gudas.

p. 28

O štai eilėrašty „Žemuogiaujam“ ga­na sunki tema – mokymasis skaityti –­ taip grakščiai pateikta – tarsi kitos rankos rašyta:

Uoga prie uogos – perdien.
Po žemuogėlę mažytę.
Šitaip vaikeliam mažiem
reikia skaityti, rašyti.

Raidę prie raidės – kasdien.
Paskiau bus – prie žodžio žodis.
Su juo tu būsi ne vienas:
žodis tau kelią parodys.

p. 15

Vladas sėkmingai rutulioja dar sunkesnes temas – aiškina vaikams mūsų praeities gentainių – latvių kalbos žodžius, ir jau visai gerai pavyksta: „Jiem briedis –­ elnias, / o elnias – briedis, / jie sako: gulim, / iš tikro –­­ miega...“ (p. 24). Daug ko poetas vaikus moko: supažindina su vaistažolėmis, pasako jų vardus, kur auga, ką gydo (p. 42). Pavaizduoja daugybę paukščių – jų balsus, lizdus, gyvenimo būdą. Ne veltui poetas prisipažino, kad paauglystėje svajojęs būti ornitologu. Jo knygoje vaikams gera gyventi: palakstyti su vėju, su Sargiu, lėkti pušų viršūnėmis. Gyvenimas įdomus, linksmas, pilnas paslapčių... Tik vaikams jį suprasti turėtų padėti mokytojai, tėvai. Nes anapusinis pasaulis paslaptingas, gražus, –­ reikia, kad vaikai neperverstų šių lapų tuščiai:

Tuščios sodybos akyse
vien nežinia. Patamsy spingso
žalia nematoma dvasia
laukinio katino ar sfinkso.

p. 8

Kad ir kaip mane žavi mistinis pasaulis, tačiau eilėraštis „Siaubo pasaka“ (p. 40) – nei siaubas, nei pasaka... Tas karstas, tas voras... Matyt, vien sava redakcija, ypač leidžiant pirmąją vaikišką knygą, nederėtų pasitikėti net ir patyrusiam poetui. Mano galva, knygą reikėjo dalyti į dvi dalis: mažesniems vaikams ir didesniems. Štai kaip žaismingai ir vaizdžiai poetas gali rašyti mažiukams:

Šitas katukas
dar aklutukas,
dar nenušvito
baltas dantukas,
dar neužaugo
riestas nagelis,
dar jį už draugą
imtų ir pelės.

p. 11

Panašios žaismės, skirtinos vien mažiems vaikams, – apstu. „Striksnis“, „Vyšnia“, „Varguolėlis“, „Uosio kuosos“ ir daug kitų smagių eilėraštukų aš taip ir matau mintinai žeriančius darželinukus. Būtų labai puiku išleisti vien jiems skirtą knygelę.
Tad tokios mano mintys, perskaičius šią unikalią knygą. Jei kas ne taip – atsiprašau ir pasirašau –
Emilija Liegutė
Emilija Liegutė
2008-11-05
 
Kita informacija
Tema: Vaikams
Leidykla: Vaga
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2007
Puslapių: 44
Kodas: ISBN 978-5-415-02003-4
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą