Susitarimas

Esu godi Džodi Pikou (Jodi Picoult) knygų skaitytoja. Esu perskaičiusi visas jos Lietuvoje išleistas knygas. Ypač man patiko romanas pavadinimu „Susitarimas“ (ang. „The Pact“). Rašytoja garsėja kontroversiškomis temomis. „Susitarimas“ – viena iš tokių knygų. Joje pasakojama apie paauglę mergaitę, kuri nusižudo. Taip pat kalbama apie seksualinį išnaudojimą, paauglių seksą, depresiją bei šeimos santykius. 

Siužetas prasideda nuo visus sukrėtusio dalyko – du įsimylėjėliai paaugliai, vienas iš jų nusižudo (mergina), vienas lieka gyvas (vaikinas). Abiejų jaunuolių šeimos sukrėstos, nes apie 18 metų lig šiol gerai sutardavo viena su kita. Autorė kalba ir apie dabartį, ir apie praeitį, tai išskirtinis jos knygų bruožas. Džodi Pikou verčia mus pažvelgti į personažus iš arčiau ir leidžia mums suprasti – kaip viskas buvo iš pradžių ir kodėl nutiko tai, kas nutiko.

Man visuomet būna nelengva, kai perskaitau šios autorės knygą – toks jausmas, lyg pažinočiau jos veikėjus realybėje. Kaip pavyzdį paimkime skyrelius „Dabar“ ir „Anksčiau“.

Pirmasis skyrius vadinasi „Dabar“. Trečią nakties iš miego pakeliama ponia Hart. Ji informuojama apie sūnaus sužeidimą. Staiga mes pasineriame į dramatišką istoriją, kuri prikausto mūsų dėmesį. Mes tikimės, kad nenutiks blogiausia. Ir, kaip dažniausiai nutinka, įvyksta blogiausia. Antrame skyriuje skaitytojas verčiamas pažiūrėti pro rožinius akinius į Hartų ir Goldų pažintį, dar prieš gimstant vaikams. Skaitytojai pamilsta personažus, tarytum savo šeimos narius. 

Vystantis siužetui, vis labiau užsinoriu tapti šios šeimos dalimi. Dar vėliau pradedu jausti užuojautą Emilei. Nelaiminga mergaitė savo gyvenime patyrė tiek daug. Baisūs įvykiai, po kurių ji tampa protiškai atsilikusi, jos nesugebėjimas prisipažinti Krisui, kad myli jį tik kaip brolį, o ne vaikiną. Tai pervėrė man širdį. Aš jaučiau jos skausmą, kadangi pati kažkada buvau paauglė. Emili miglotai suvokė savo fizinę buvimo vietą. Ir galiausiai atėjo ta diena, apie kurią pagalvojame kiekvienas būdamas paauglys. Arba beveik kiekvienas. 

Galiausiai, Krisui tenka visa atsakomybė ir našta dėl tos nakties įvykių. Jo pasakojime yra teisybės. Yra daugybė dalykų, kurių tėvai nežinojo apie Emili ir Krisą. Pabaigoje lieka tik Krisas. Jam tenka atsakinėti į visus klausimus, pasakoti, ką jis padarė, ko nepadarė. Ir norint visa tai išpasakoti jam reikia nemažai pagalbos iš šono. 

Dar keletas įdomių dalykėlių kalbant apie Džodi Pikou kūrinius. Man patinka, kad kiekvienoje knygoje visuomet yra tie patys teisėjai. Džordanas Makeifas ir jo žmona Selena sudaro puikią gynybos komandą. Jie padėjo keletui Džodi personažų atsigauti ir suteikė jiems pagalbos. Tokius samdyčiau pati. Man patinka, jog rašytojos istorijos yra tikros ir parodo tai, kas dedasi šiame pasaulyje. Ji rašo taip įtaigiai ir tuo pačiu paprastai, kaip tą daro laikraščio korespondentai. Tačiau svarbiausia, jog jos tekstai turi veidą ir širdį. 

Nepaisant visko, tai grožinė, pramanyta literatūra. Rašytoja atlieka daugybę tyrimų ir tai neabejotinai yra raktas į realistiškumą. Kartais atrodo, jog tekstas paremtas tikra istorija. Arba bent jau norisi tuo tikėti. Imi galvoti – kokia tikimybė, kad taip kažkam yra nutikę. 

Nesvarbu, kokią nuomonę jūs susidarėte apie mano kuklią apžvalgą, pasakysiu tik tiek, kad ši knyga yra nuostabi. Puiki istorija, meistriškai parašyta, pilna emocijų. Tekstas negali pretenduoti į „lengvo skaitalo“ kategoriją, tačiau jos tikrai nepavyks numesti į šalį. Jūs būsite prikaustyti nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Jei dar neteko skaityti jokios Džodi Pikou knygos, stipriai rekomenduoju „Susitarimą“. Galiu tvirtai pasakyti, tai bus pirma, bet ne paskutinė šios rašytojos knyga jums. Penki balai iš penkių.