Knygos
Romanai (1919)
Poezija (613)
Pjesės (35)
Vaikams (138)
Kitos (909)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Songdiolos didvyris

Songdiolos didvyris Ši sena 1970 metų leidimo knyga ilgai gulėjo mano lentynoje ir aš jos labai nemėgau, nes maniau, kad tai knyga apie kokią nors banalią propagandą nacionalizmo tema. Kartą sirgau ir žiauriai neturėjau ką veikti, taigi ją pasėmiau, bet tai buvo tarsi refleksas iš neturėjimo ką veikti. 

Tačiau aš iš tikrųjų LABAI neturėjau ką veikti, o įdomiausios  mano knygos buvo jau seniai perskaitytos. Taigi aš nenoromis atsiverčiau ją ir nežinau kokiu stebuklu atverčiau dar vieną puslapį ir netyčiom perskaičiau: „Norvegų vesternas“. Staigiai supratau, kad ši knyga yra humoristinė ir tikrai turi ką pasiūlyti. Mama, kuri pirko šią knygą senų knygų parduotuvėlėj, sakė, kad pirko dėl trumpos ištraukos, kurią perskaitė atsivertus atsitiktinį puslapį. Ten buvo taip: „Kai vokiečiai pergalingai žygiavo per Gudbranso slėnį, Vynmaukys sau ramiai miegojo Songdioloje po gerų išgertuvių su savo draugais. Jis sapnavo, kad prie jo priėjusi Opdalio Gėlelė, švelniai paglosčiusi jam plaukus ir atleidusi visas nuodėmes, bet pasirodo, kad tai buvo visai kita ranka, drebanti seno žmogaus ranka. Atvėręs akis, Ula pamatė seną majorą Erikseną, jau kadai išėjusį dimisijon ir gyvenantį namuke Sulranės kalno papėdėje.
-Tėvynė šaukia! - pasakė Senasis Majoras.
-Užkaisk kavos, - atsakė Ula.“

Ir  knygoje visai nesityčiojama iš meilės tėvynei, tačiau autorius neslepia ir ydų, bet ir pastarosios per jo humoro prizmę tampa jaukia Norvegijos kultūros bei gyvenimo dalele. Knyga persmelkta meile gimtosioms vietoms ir žmonėms, „pipirų“ gauna nacionalsocializmo ideologizmas, sąjungininkų „pagalba“ Norvegijai. Bet nereikia būti geru istorijos žinovu ar labai išsilavinusiu, kad skaitytum šią knygą. Ten viskas labai paprasta, tik įvykiai vyksta būtent antrojo pasaulinio karo metu. Yra daug bendražmogiškų dalykų kuriuos autorius vaizduoja su didžiu humoristo talentu: „[Ula]Tačiau apskritai paėmus jis buvo gražus, o svarbiausia – garsėjo savo polinkiu į visas sporto šakas, ypač į pokerį, smuikavimą ir Lioiteno Akvavitą (stiprus alkoholinis gėrimas).“

Visas veiksmas vyksta mažame Norvegijos kaimelyje Songdioloje II Pasaulinio karo metais. Kaip pačioje knygoje knygoje rašoma, „visas veiksmas vyko pieninėse“. Pagrindinis veikėjas yra Ula Gladvinas, kurį vadina jo pavardės vertimu – Vynmaukys. Tai puikiai atspindi jo asmenybę. Scenarijaus atskleidinėti nėra jokio reikalo, nes ne jame esmė, tai tik fonas, juolab nebus taip įdomu skaityti, jei apie viską papasakočiau. Galiu pasakyti, kad knyga nors ir viršija 300 puslapių, humoro lygis beveik tobulai išlaikytas visame kūrinyje, praktiškai nėra „baltų dėmių“ ar „klaidžiojimų į lankas“. Pateikiu keletą citatų iš knygos, kurios turėtų sugundyti ją paskaityti:
„Mėlynos arijo akys priartėjo prie šautuvo, viena jų atsargiai užsimerkė. Samsonas, širdyje šaukdamasis visų septynių parapijų juodųjų velnių paramos, nusitaikė į spindintį sidabrinį erelį karininko kepurėje.
Viršum Stiugbergo trinktelėjo šūvis.

[…] Užtat karininko kepurė nubrėžė pasiutišką lanką. Ir sidabrinis erelis su pamuštais sparnais nukrito į upę, kur vakare juo paspringo per žiemą išalkęs upėtakis.“
„Pirmą ir paskutinį kartą Songdiolos upė tekėjo į ežerą. Jo melsvai žali vandenys bangavo nuo vėjo, o visas ežeras atrodė kaip mažas dailus lašas, nukritęs nuo viešpaties dievo geraširdiško teptuko. Beje, tas lašas buvo pakankamai didelis, kad jame mesti tinklus ir brakonieriauti.“
Kaip buvo naikinamas niekuo nekaltas konjakas songdioliečių akyse:

„Taigi Vynmaukys ir jo draugai turėjo patys pakelti baisius karo sunkumus. Padidėjusiomis iš siaubo akimis jie žiūrėjo, kaip galvažudys (nes naikina konjaką – N. R.) Hamiltonas pakėlė pirmą butelį. Smūgis kakliuku į uolą, gurgėjimas, nuo kurio per nugarą nueina tarytum saldus drebulys, silpnas kvapas vynuogių, sutraiškytų pilnomis prancūzaičių kojomis, tolimas skambesys apačioje ir pagaliau tyla, kokia esti tik per artimo draugo laidotuves.

– Karštai mylėtas, graudžiai apraudotas, – tarė Larsas.
Hamiltonas ėmė vieną butelį po kito, ir vėl jie girdėjo tuos pačius liūdnus garsus. Hamiltonas laikė savo pareiga sudaužyti kiekvieną butelį. Konjakas neturėjo mažiausios vilties išsigelbėti. Su beveik sadistišku šypsniu Hamiltonas daužė butelius, ir nuo kiekvieno smūgio songdioliečiai krūpčiojo. Smūgis ir čiurlenimas, smūgis ir čiurlenimas – jie skambėjo kaip gedulingas saliutas ir serenade aklai žmogiškai kvailystei.“
2010-05-24
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Tema: Romanai
Leidykla: Vaga
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 1970
Vertėjas (-a): Vytautas Burkauskas
Puslapių: 339
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-04-20 21:29
Erato
Preliudija, daug praradai nepaskaičiusi iki galo:)
man patiko nuoširdumas. Aišku, juk rašyk.lt tikrai mažuma yra diplomuoti literatai, o gal iš vis tik vienetai tokių, nes svetainė skirta mėgstantiems rašyti, populiarinti rašymą, bet ne susiburti profesionalams ir čia vaidinti kokie mes mokyti ir taisyklingi.
Jei žmogus taip apibūdino knygą, tai irgi yra savotiška recenzija, per savo prizmę. Man pavyzdžiui tikrai padarė įspūdį faktas, kad ilgą laiką knyga dulkėjo, o atsitiktinumo dėka tapo puikiu radiniu.

Romantike, na, dėl šventos ramybės, nepalikinėk tu tų klaidų:) bet šiaip knygos pristatymas man patiko.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-06-29 21:27
Tyliai po lapu
O man patiko! Ot gerai pasakiau :D Buvo įdomu skaityti, jug povel*ių, ne į lituanistų susirinkimą atėjom. Šiek tiek pritariu abiems pakomentavusiems, be to dar noriu pridurti, kad susidomėjau knyga, nors nemanau, kad aš ją suprasiu... :}
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-30 13:47
Nepataisomas romantikas
PASTABA: Merginom nesuprantančiom vyriško humoro bei gyvenimo subtilybių gali būti apasna skaityti knygą, bo nieko nesupras ir visai čia ne recenzijoj reikalas, jei nekertama, kodėl Songdioliečiai sėdėjo kaip per geriausio draugo laidotuves, kai buvo daužomas "niekuo nekaltas" konjakas ir krūpčiojo, tai ir knyga špugą rodys, bet kas kerta, tas gerai pažvengs ;D
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-28 21:35
Nepataisomas romantikas
Šiaip ten patariama prieš įkeliant recenziją rašyti KUO TAU KNYGA PATIKO ir tiek, nemanau, kad be humanitarinių mokslų krimtimo aukštojoj, galima sužinoti, kas yra ta recenzija iš tikrųjų, taip, kad nenorėkit čia debesų. ČIA YRA "TIK" PATIKUSIOS KNYGOS PATRAUKLUS PRISTATYMAS, o ne kritiko recenzija (būtent todėl ir rašau kaip nenorėjau jos skiatyti dėl bla bla bla, bet kas mane patraukė, o ne nuobodus žinai skaičiau super-duper knygą). Nenagrinėjau atidžiai, bet sakinys yra tik su dviem ir, ir šiaip kaip ką tik pavartojau "ir" gali įgyti ir ne visai tiesioginę jungtuko funkciją, aš 7 metus neužsiimu praktiškai jokių tekstų rašymu, kai tau tiek praeis, tai džiaugsiesi taip parašiusi. Pavyzdžiui mano prestižinėj mokykloj apie stilių tiek aiškino, kiek apie žvejybą ir išvis ar bent žinot kas tos kalbos kultūros kliados yra? O prie ko patyčios gimtajai kalbai? Gal per daug susinervinai? Kiek lytų egzo gavai? Ir ką reiškia vienareikšmis "Nėra ko diskutuoti"? Tamsta esate tokia išprususi? Tai kodėl nedemonstruojate? Yra žmonių kurie pasikartosiu tiesiog norėjo pasidalinti savo širdies džiaugsmu perskaičius knygą, o ne kažkokį tuščiažodžiavimą pavadintą recenzija rašyti, tada tegu ir pavadina "mano mėgstamos knygos", o ne "recenzijos".
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-27 05:58
Preliudija
Nėra ko diskutuoti. Jei rašai recenziją ir įkeli, kad žmonės matytų, be abejonės, skaitytų, tada daryk taip, kad ji būtų be kalbos ir kalbos kultūros klaidų. Recenzija, kurioje mažiausiai trys sakiniai skirti sau (kaip "žiauriai" neturi ką veikti teksto autorius) - kam? Juk knygą pristatai, ne save. Net jei ir apie save rašytum recenziją - rašyk be klaidų ir...žmoniškai - ne "ŽIAURIAI"...
Be to, viename sakinyje nevengi mažiausiai trijų "ir". Būtų galima pakeisti - kalba turtinga.
Tiesiog tikėjausi rimtą tekstą rasti, o pirmas įspūdis, kurį paliko ši, neva, rezenzija, buvo jausmas, kad tyčiojamasi ir iš lietuvių kalbos, ir iš recenzijos žanro.
Įvertinkite komentarą:
Geras (6) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-25 22:42
Preliudija
Ar čia recenzija ar aš ne taip supratau? Žiauriai "pasemta" knyga - "refleksija iš neturėjimo ką veikti"... Nesupratau, kas svarbiausia, ar knyga, ar autoriaus neturėjimas ką veikti... nesupratau ir nebeskaičiau toliau. Gal kada prisiversiu paskaityti, pažiūrėjusi į komentarus ir radusi tai, kas sakytų, jog daug praradau...
Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas (3)
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą