Atrodo, leidykla ima leisti viską, kas ant seilės užeina, svarbu, kad lietuviška, panašu į romaną ir skandalinga arba griebia už širdies. Šiuo atveju griebia už širdies.
Tai dvidešimtmečio autoriaus pasakojama istorija apie žmogų, kuriam liko gyventi visai nedaug. Net nenorėdamas būti žiaurus, galiu pasakyti tik tiek: banalu, prastas stilius, be to, nuoširdumas per se nėra literatūrinė dorybė. Reikia juk ir rašyti mokėti.
O leidėjams reiktų atsirinkti, kaip, ką ir kur. Arba nusipirkti kokį klasiką, arba pasisamdyti už didelį honorarą. It is so simple.