Šalčio dvelksmas

Jei nieko negirdėjote apie šią knygą, tai turbūt gyvenate rūsyje. Tokiu atveju pasakysiu, jog „Šalčio dvelksmas“ yra antroji labai populiarios autorės Rišelės Myd (Richelle Mead) serijos „Vampyrų akademija“ knyga. 

Esu skaičiusi pirmąją „Vampyrų akademijos“ dalį, ir ši, tiesą pasakius, manęs pernelyg nesužavėjo. Tačiau neatsilaikiusi draugų spaudimui perskaityti antrąją dalį, nusileidau ir tiesiog prarijau ją per penkias valandas. Pirmoje dalyje man nepatiko paviršutiniškas personažų aprašymas ir Rouz mintys. Šioje dalyje viskas priešingai.

Kūrinyje jaučiama seksualinė įtampa tarp Dmitrijaus ir Rouzės, nepaisant to, kad Dmitrijus yra kiek vyresnis. Ar atsisakytumėte visko ir visų dėl meilės? Ar būdama vos septyniolikos Rouzė gali įsimylėti tą vienintelį visam gyvenimui? Rouzė kartais elgiasi neapgalvotai ir akivaizdžiai yra savo emocijų įkaitė. Kai kalba pasisuka apie Rouzės emocijas, ji tampa didžiausiu savo priešu. Būkim šioje vietoje atviri – paaugliški hormonai kartais paima viršų. Nors skaitytojams netenka pabuvoti Dmitrijaus galvoje, tampa aišku, jog pastarasis taip pat pilnas neišreikštų emocijų. 

Įtampa tarp Rouzės ir Dmitrijaus auga ir užima pagrindinę siužeto dalį, tačiau juk tai kūrinys, priklausantis vampyrų žanrui, tad turėtų būti truputį vampyriškų veiksmų, ar ne? Teisingai. Jų yra pakankamai. 

Merginai nuolat tenka saugotis pačių žiauriausių nemirtingų vampyrų – strigojų. Nors ramybe spindintys snieguoti kalnai atrodo saugūs, Rouzė ir jos draugai patenka į pačius pavojingiausius spąstus. Gyvenimai griūna, draugystė išyra, tačiau užmezgamos naujos pažintys. Veiksmas „Šalčio dvelksme“ užgniaužia kvapą, o kai kuriose vietose norisi garsiai sušukti (tiesą pasakius, keletą kartų iš tikrųjų sušukau). Ko jau ko, tačiau emocijų šiame kūrinyje netrūksta. 

Pats geriausias dalykas knygoje yra personažai, tame tarpe ir Rouzė. Jie sugeba susivaldyti nepaisant savo trapios žmogiškos prigimties. Veikėjai daro klaidas, tačiau sugeba iš jų pasimokyti, ko kartais nepavyksta padaryti suaugusiems žmonėms. Liza Dragomir, geriausia Rouzės draugė taip pat veiksmo epicentre. Tiek pirmoje, tiek antroje dalyje Liza yra šiek tiek „sugadinta“ ir vaikiška asmenybė. Nors ji oficialiai ir yra geriausia Rouzės draugė, kartais atrodo, jog veikiau priešė. Pavyzdžiui, Lizos apsigyvenimas Rouzės galvoje, šiai galvojant apie intymų kontaktą su vaikinais. Tai nėra pati stipriausia kūrinio dalis. 

Nepaisant visko, „Šalčio dvelksmas“ yra patraukianti dėmesį knyga. Tai kupina meilės ir draugystės istorija, kurioje personažai ieško savo vietos po saule. Tuo tarpu vampyrizmas (oficialiai tokiam žanrui reikėtų priskirti šį kūrinį) užima veikiau šalutinę, nors ne mažiau svarbią, dalį. 

Didžiuojuosi sakydama, jog ši dalis yra daug geresnė už pirmąją, tad belieka laukti kitų Rišelės Myd darbų. Tikėkimės, jog trečioji dalis bus dar geresnė, nes kol kas tendencija teigiama – jos kūriniai vis gerėja.