Knygos
Romanai (1924)
Poezija (620)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (904)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





P.S.

P.S. Miela Sonata,
kadaise literatūros kritikos klasikas Kostas Korsakas, 1935 m. rašydamas laišką-recenziją Petrui Cvirkai, sakėsi nebandąs įvertinti romano „Frank Kruk", nepretenduojąs į „išsamią ir tikrąją kritiką", tik bandąs „nurodyti kai kuriuos techniško, pasakytume, pobūdžio netobulumus". Kadangi dalyvavau tamstos pirmosios eilėraščių knygos „P.S." pristatyme (už kvietimą esu dėkingas), mėginsiu nežymiais bruožais nurodyti taisytinas vietas, idant tolesnė Tavo kūryba išvengtų klaidų.
Pradėsiu aukšta gaida – filosofo Emmanuelio Levino žodžiais: „Esu visai vienas, (...) mano egzistavimas yra absoliučiai nepereinamas elementas, kažkas neintencionalu, nesantykiška. Būtybės gali pasikeisti tarpusavyje viskuo, išskyrus egzistavimą. Šiuo atžvilgiu būti – tai izoliuotis egzistavimu. Kiek aš esu – esu monada. Savo egzistavimu esu be durų ir be langų (...)". Nenoriu, Sonata, cituodamas žymų mąstytoją, uždėti Tau filosofės karūną. Ankstoka. Ir netikslinga. Man E. Levino mintys tiesiog padeda suvokti Tavo tekstuose užkoduotą didžios vienatvės (tiksliau, moters vienatvės) pojūtį. Vienatvė eilėraščiuose išryškinama per jutiminį suvokimą, vienatvė turi savo garsą (sūpuoklių girgždėjimas eilėraštyje „Sena dainelė"). Kūriniuose „Vėjo virpesy esi...", „Atsisveikinimas" lyrinis subjektas trokšta ir Tu kontakto; Tu – tai mylimasis, įgyjantis įvairius pavidalus: vakarinis liūdesys, kvadratinis kambarys...
Tu tekstuose iškyla ir kaip tam tikras objektas, su kuriuo mėginama tapatintis, ieškoti bendrumo, savotiškos seserystės. Pavyzdžiui, žvakė eilėraštyje „Žvakė ir aš", sniegena eilėraštyje „Šarmota sniegena". Paskutiniuose „Šarmotos sniegenos" posmuose šaltis, vienatvė ir liūdesys tampa ir Tu suvienijančiom gijom:

Tupi sniegena savuos namuos
iš šerkšno –
Mano laimės vienišoji liudininkė.
Nepajėgus apsiginti keršto,
Serga vienatve ir nesijudina.

Aš esu antra sustirus sniegena –
Dalinuosi savo duonos trupiniu,
– Gal neliksime virpėt po vieną,
Baudžiamos žiema, žiema ir liūdesiu?

p. 20

Negalėčiau priekaištauti skaitytojui, manančiam, jog pacituotam tekstui stinga originalesnių idėjų, netikėtų sprendimų, modernesnės formos; skaitydamas eilėraštį, susidarai įspūdį, lyg jis jau kažkur girdėtas. Eini tradicine vaga, Sonata. Tai sunkus kelias. Nesistengi nustebinti, nesidangstai ironija ar žaidimu; esi atvira. Atviras tekstas šių dienų poezijoje nėra madingas. Galbūt todėl, kad atvirą kalbėjimą yra kur kas sunkiau suvaldyti? Taigi rizikos daug. Nesistebiu, kad esi sulaukusi ir gana griežtų vertinimų, pirmiausia turiu galvoje Giedrės Kazlauskaitės recenziją („Tualetiniai užkulisiai" – „Šiaurės Atėnai", 2005.X.22).
Nenorėdamas pasirodyti plepus, grįžtu prie tekstų. Jei neklystu, moters vienatvės temą Tavo tekstuose diktuoja kalbėjimo ir tylėjimo priešprieša. Viena vertus, tylėjimas siejamas su išsiskyrimu, skausmu, nerimu, vienatve, šalčiu („Tylėjai, / nieko nepasakei, / tarsi mirksnis / dužtų virš mano galvos"; „Kaip tylu čia – / dangus pajuodęs, / vėl aušta švininis rytas, šalta (...)"), o kalbėjimas – su viltimi, šiluma (eilėraštyje „Žodžio maldavimas"), kita vertus, tyloje susitaikoma su savimi ir pasauliu, įsigilinama, įsižiūrima, nusiraminama (eilėraščiuose „Sena dainelė", „Stebuklo laukimas"...), o žodžiai, klausimai kelia sumaištį, atrodo bereikšmiai (pavyzdžiui, eilėraštyje „Kodėl?"). Taigi kalbėjimas ir tylėjimas pažymėti ambivalentiškumo ženklu.
Ką byloja Tavo knygos struktūra? Trys pirmosios dalys („Vaikystės skalė", „Virš meilės ražienų" ir „Stingstantis rytojus") atitinka tris laiko plotmes (praeitis, dabartis ir ateitis), o sykiu atskleidžia tris pagrindinius vertybinius orientyrus – tai atmintis (pirmoji dalis), meilė (antroji dalis) ir viltis (trečioji dalis). Paskutinės ketvirtosios dalies galėtų ir nebūti (joje sudėti menkesnės meninės vertės tekstai), kita vertus, jos pavadinimas („Tiesiog P.S.") lyg ir motyvuoja viso rinkinio pavadinimą.
Laikas – viena iš centrinių Tavo pirmojo eilėraščių rinkinio temų. Tekstuose susikerta objektyvus ir subjektyvus laikas; vienatvėje ir tyloje lyrinis subjektas laiką ne tiek jaučia, kiek junta – laikas suvokiamas ne per jausmus (dvasios pasaulį), bet per jusles (kūno patirtį). Laiką galima apčiuopti, paliesti, išgirsti („liečiu tarp minučių / šliaužiančio laiko odą", – teigiama viename iš labiausiai pavykusių rinkinio eilėraščių „Apie laiką"). Jutimais (regėjimu, klausa, lytėjimu...) mėginama kompensuoti dvasinę tuštumą.
Koks paros metas Tau labiausiai patinka, Sonata? Eilėraščiuose dažniausiai mini vakarą arba naktį. Tai diktuoja mėnulio, žvaigždžių dominantę. Su žvaigždėmis atsargiau, nes lengvai nusirisi ligi banalybės. O jei apie mėnulį... Literatūrologė Loreta Mačianskaitė straipsnyje „Mėnulis XX amžiaus lietuvių literatūroje" („Žmogus ir žodis", 2004, t.6, Nr.2) bendriausias šio vaizdinio funkcijas apibūdina taip: „Literatūroje mėnulis siejamas su intymiausia privatumo sfera, kartais ir pačios kūrybos aplinka, tad nenuostabu, kad lunarinis kodas toks aktualus asmeninius jausmus ir meninius impulsus reflektuojančiam diskursui". Literatūros tyrinėtoja išskiria dvi svarbiausias mėnulio figūros vartojimo tekstuose kryptis: pirmoji – dekoratyvinė (mėnulis, kaip ornamentas ar net tuščias ženklas, kurį gali pakeisti bet kas kitas); antroji kryptis siejama su gotikinės tradicijos sustiprėjimu (čia mėnulis siejamas su mirtimi, košmarų, vampyrų pasauliu; šią kryptį lietuvių literatūroje bene geriausiai iliustruoja Jolitos Skablauskaitės kūryba). O prie kurios krypties priskirti Tavo tekstus, Sonata? Manyčiau, jie atstovautų pirmajai krypčiai – eilėraščiuose „Sena dainelė", „Žvaigždžių lietus", „Alaus bare" mėnulis tėra dekoracija, kurią gali pakeisti bet kas; „Vaikystės skalėje" dylantis mėnulis siejamas su bėgančiu laiku; „Desperacijoje" mėnulis iškyla kaip grėsmės vaizdinys („Baltas mėnulis tviska / Lyg išgaląstas dalgis"), taigi priartėjama prie antrosios – gotikinės tradicijos – krypties. Lietuvių kalboje (priešingai nei daugelyje užsienio kalbų) žodis „mėnulis" yra vyriškosios giminės. Manau, Sonata, jog Tavo tekstuose mėnulio vaizdinys užima nepasiekiamo, bet trokštamo mylimojo vietą.
Kokius pastebėjau Tavo pirmosios knygos trūkumus? Šlubuoja eilėraščių technika. Skaitant ne vieną tekstą (pavyzdžiai galėtų būti „Stebuklo laukimas", „Kodėl?", „Žvaigždžių lietus", „Siluetas"), susidaro įspūdis, jog Tu rašydama niekaip negalėjai apsispręsti, ar juos kurti verlibru, ar tradiciškai surimuoti. Viena vertus, kūriniuose susipina ir verlibras, ir tradiciniai rimai, antra vertus, nėra nei vieno, nei kito. Tekstų atranka turėjusi būti griežtesnė.
Manyčiau, išrankesnį skaitytoją turėtų trikdyti deminutyvų gausa („žvaigždelė", „dainelė", „senutėlė", „širdelę", „žvakelę"...). Man šios mažybinės žodžių formos pasirodė kiek infantilios.
Ko dar nepaminėjau? A, Giedros Mažrimienės apipavidalinimas. Prancūzų naratologas Gérardas Genette’as teigia, kad iliustracijos priklauso diskurso erdvei (jos formuoja tam tikrą skaitymo strategiją). Kalbėdamas apie Tavo knygą, manau, jog G. Mažrimienės dailės darbai ir Irmanto Gelūno fotografijos maloniai, teigiamai nuteikia skaitytoją (tokį poveikį jie padarė man, pirmą kartą paėmusiam „P. S." į rankas). Tai ne tik pirminis įspūdis, bet ir pirminis teksto vertinimas.
Tikiuosi, mano pastabėlės Tavęs nenuliūdino, priešingai – sukėlė didelį norą tobulėti. Tokį patį norą, manyčiau, turėjo sukelti ir premija už poetinį debiutą, įteikta per šiemetinį Poetinį Druskininkų rudenį. Nepamiršk, Sonata, visokio plauko premijos įpareigoja... Lietuvių literatūros kritikos klasikas K. Korsakas laiške P. Cvirkai teigė, jog stengiasi „būti atviras, kaip dera draugui, o ne priešui". Toks buvo ir mano siekis. Sėkmingo kūrybinio kelio Tau, Sonata!
Karolis Baublys
2005-12-24
 
Kita informacija
Tema: Poezija
Leidykla: Vaga
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2005
Puslapių: 86
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą