Jau ketvirtus metus leidyklos „Kitos knygos“ dėka greta mūsų geria ir su kekšėmis smaginasi vienas didžiausių XX amžiaus literatūrinio andergraundo ištvirkėlių, vadinamas tiesiog Buku. O šįkart jis pasismagina va ir va kaip! Tai pirmoji Charleso Bukowskio poezijos knyga lietuvių kalba.
Kritikai Ch. Bukowskį stato į vieną eilutę su bytnikų ir hipių autoriais – R. Brautiganu, A. Ginsbergu, W. S. Burroughsu. Tačiau tylomis pripažįsta, kad Ch. Bukowskio apskritai neįmanoma klasifikuoti. Jis peržengia tiek formos, tiek siužeto ribas, savo eilėraščiuose pasakoja tas pačias istorijas kaip ir romanuose. Tik trumpiau, glausčiau, palikdamas erdvės minčiai ir fantazijai, pasiekdamas didesnį efektą. Bet lieka nuoširdus, neišsidirbinėja, nesivaiko literatūrinių madų. Tokius eilėraštukus galima skaityti ir kaip miniatiūras. Temos – moterys, seksas, alkoholis... Kaip visada.
O štai pirmąjį rinkinio eilėraštį ant savo sienos žaliu snargliu turėtų prilipdyti kiekvienas pradedantis poetas, „pėkaškininkas“ ir „rašykas“, idant savo raštais nevarytų poezijos dievo ar didžiojo baubo į medį:
jei neišsiveržia iš tavęs
nepaisant nieko,
nedaryk to.
[...]
jei rašai dėl pinigų ar
garbės,
nedaryk to.
jei nori tik įsitempti
į lovą moterų,
nedaryk to.
[...]
kol saulė tavo viduje
neims svilint žarnų,
nedaryk to.
(„tai ką, nori tapti rašytoju?“, p. 9–11)