Knygos
Romanai (1924)
Poezija (620)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (904)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Per aspera...

Per aspera... Viršelyje autorės pavardė kažkodėl nenurodyta, nors panaudotos jos (ne itin geros kokybės) nuotraukos. Tai leidžia manyti, kad romanas bus autobiografinis. Pavadinimas kiek primena mokyklos „paskutinio skambučio“ šventės retoriką, iškart nuteikia rimtai ir net kiek tragiškai: žvaigždes jis nutyli.

Storas romanas prasideda veikėjos Izabelės dienoraščiais. Jos kalboje gausu tokių frazių, kaip „siekti savo tikslo“, „visuomeninė padėtis“, „ateities planai“, „likimas lėmė“, o svarbiausias žodis – „ištekėti“. Ji – iš moterų, kurios įstengia pažinti pasaulį tik per vyrus, o ne savarankiškai.

Izabelė yra naivi menininkė, tikinti horoskopais ir tvirtai žinanti, kas yra tikra meilė: ką turi jausti tie, kas ją patiria, kaip jie turi gyventi ir elgtis. Tragedija ta, kad jos patirtis visai kitokia: mylimasis išduoda, o „gyvenimo vyrą“ ji suranda užsienyje.

Tačiau stebuklingu būdu visi susitaiko, svečiuojasi vieni pas kitus, prisimena jaunystę, o svarbiausia – visi ligi vieno myli Izabelę. Ji siekia „vidujai tarsi išlikti skaisti“ ir vienu šūviu nušauti kelis zuikius: neprarasti nei sotaus, prabangaus gyvenimo su vyru, nei kūrybos laisvės, nei jaunystės meilės, kuri, aišku, atgailauja dėl savo elgesio ir prašo jos sugrįžti.

Nors ir bandoma ilgiausiais monologais atverti personažų vidinį pasaulį, jie atrodo nelabai įtikinami ir idealizuoti, o jų aplinka – idiliška. Jie šnekasi tarpusavyje tarsi TV serialų herojai, yra gražūs ir malonūs, nors prie žaizdos dėk. Tiesa, pradžioje girdėti tvirtesnės feministinės gaidelės, įvykių aprašymai autentiškesni ir gyvesni. Deja, toliau autentiškumą išlaikyti nelabai pavyksta.

Kalbos stilius primena žurnalą „Tikros istorijos“. Jausmai čia yra rimti ir pastovūs, o autorė mėgaujasi jų aprašymu. Dėl to romanas, rodos, galėtų tęstis be galo, nes pabaigoje viskas lieka taip pat gražu ir nestabilu.

Žinoma, reikėtų pridurti, kad ir verstiniai romanai neišvengia minėtų nesklandumų, tad galima būtų pasidžiaugti ir lietuvišku. Vis dėlto, jei autorė sumanytų rašyti toliau, patarčiau nepersistengti ir palikti truputį vietos skaitytojų vaizduotei.
Aleksandra Fomina
2007-07-07
 
Kita informacija
Tema: Romanai
Leidykla: Vaga
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2007
Daugiau informacijos »
Kitos knygos recenzijos
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą