Knygos
Romanai (1924)
Poezija (620)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (904)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Paklydimai

Paklydimai Iki tol, kol nebuvo įkurtas Harvardo universitetas, visi Amerikos universitetai siekė tapti atskiru pasauliu, atitrūkusiu nuo realybės.

Pereik per šios tautos elitines mokyklas šiandien ir išgirsi kiek pritildytą šios tradicijos palikimą. Nuo Princeton iki Dartmouth, nuo Amherst iki Swarthmore, bjauri gyvenimo realybė egzistuoja už universitetų vartų. Nepaisant visų kalbų apie universitetų uždarumą, šių institucijų galinės durys lieka plačiai atviros. O tos galinės durys – tai darbuotojų įėjimas. Kas nors juk turi patiekti maistą ir išplauti grindis.

Zadie Smith metus laiko svečio teisėmis dėstė Harvardo universitete būtent tuo metu, kai ėmė kilti skandalas dėl to, kaip jis elgėsi su darbuotojais. Šioje Smith knygoje Harvardas buvo pakeistas į Wellingtoną, nedidelę liberalią menų mokyklą Bostono vakaruose.

Knyga prasideda, kai Jerome Belsey iš Londono parašo laišką savo tėvams į namus. Jis praneša, kad ruošiasi vesti, ir ne bet ką, o Victoria Kipps, savo tėvo priešininko Monty Kipps dukrą. Laiške jis taip pat rašo, kad Kippsai yra dora, šviesi, sėkminga ir patraukli šeima.

Belsey šeimyna yra skirtingų rasių ir politinių pažiūrų samplaika. Howard yra baltasis dėstytojas, kilęs iš darbininkų klasės Londone, ir kažkokiu būdu sugebėjęs gauti Rembrandt stipendiją. Jis turi žmoną Kiki, 250 svarų Afroemerikietę, kuri dirba ligoninėje. Visi trys jų vaikai yra skirtingų atspalvių juodukai, nuo nemandagaus ir labai mėgstančio hip hopą Levi iki abejingo ir sužeistos širdies Jerome (kurio santuoka taip ir neįvyko).

Stebėti, kaip abi šios šeimos nuolat susiduria, yra tikrai smagu, o labai greitai tarp jų jau nebesidriekia vandenynas. Kažkokio keisto atsitiktinumo dėka, Wellington pakviečia Kipps svečio teisėmis skaityti paskaitas ir jie susitinka. Kipps su Belsey ima konkuruoti. Kipps atsako prisiviliodamas universiteto miestelio liberalus. Jis nori mesti iššūkį Wellington policijai, leisdamas neužregistruotiems neturtingos kilmės studentams lankyti pamokas nemokamai kaip laisviems klausytojams.

Vienoje juokingoje scenoje Kipps dukra Victoria prisipažįsta Belsey, kad jo pamokos apie Rembrandt tapo kultinės dėl jo nebylaus grožio draudimo:

„Jūsų pamokos yra apie tai, kaip niekada nepasakyti, kad man patinka pomidorai. Štai dėl ko tiek daug žmonių jas lanko – aš nenoriu Jūsų įžeisti, tai komplimentas. Tai blogiausias dalykas, kurį Jūs galite padaryti savo pamokose, tiesa? Nes pomidoras čia yra ne tam, kad jį mėgtų.”

Verta paminėti, kad originalus romano pavadinimas („On Beauty“) kilo iš eilėraščio, kurį parašė Smith vyras, poetas Nick Laird. Eilėraštį Smith taktiškai „įtaisė“ į tekstą. Jis sako, kad grožis nėra tai, ką mes matome, bet tai, kad mus varo į priekį be jokios priežasties. Kas yra grožis? Kas yra gražus? Ko vertas grožis? Šie klausimai yra keliami ne vienoje knygoje ir dažniausiai taip ir numetami į šalį.

Smith įdomiai piešia pagrindinius savo knygos personažus, ypač Kiki. Ji yra didelė, stipri, giliai liūdna moteris, kuri kažkada buvo įspūdingai patraukli, tačiau dabar ji „didinga“. Amerikos grožio žurnalai pasakytų, kad ji turi svorio problemų, bet ar dėl to Smith negali jos paversti mieliausiu personažu knygoje?

Tai nereiškia, kad visi ją taip ir mato. Įbauginti Kiki svorio, Belsey kolegos apiberia ją komplimentais lyg jos pilvas galėtų sumažėti vien dėl pozityvaus mąstymo. „Kaip gera tave matyti“, sako Clare, plona kolegė, kuri elgiasi panašiau į Harvardo fakulteto mokinę. „Kokie drabužiai. Kiki, tu esi muzika žodžiams.“

Toliau knygoje galima daugiau sužinoti apie Belsey vaikus. Jerome metė ekonomikos studijas Brown universitete. Dukra Zora taip pat studijuoja Wellington mokykloje ir yra stipriai įsitraukusi į vieną labdaros projektą, kuriam skiria daug laiko ir stengiasi priversti fakultetą jį paremti. Galbūt įdomiausias Belsey vaikas yra Levi. Gimęs neprivilegijuotos odos spalvos ir nuolat sukdamasis aukštuomenės aplinkoje jis jaučiasi lyg gyvenantis netinkamame kūne. Taigi jis palieka savo darbą įrašų parduotuvėje ir eina pardavinėti DVD su Haičio gatvės prekeiviais Bostone.

Smith klausia, kokia šalis vilioja į savo krantus su svajonės pažadu tik pasakyti, kad sėkmė tave daro netikru? Koks yra tikslas tokios universiteto sistemos, kuri moko studentus būti lepūnėliais tarp pažemintųjų?

Taigi šioje knygoje yra svarbių klausimų ir Zadie Smith juos užduodama vietoj bjaurių atsakymų ir tiesų kartais atranda tikrą grožį.
Monika Žiūkaitė
2011-03-13
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Tema: Romanai
Leidykla: Alma littera
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2009
Vertėjas (-a): Nida Norkūnienė
Puslapių: 488
Kodas: ISBN 978-9955-38-381-9
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą