Ovuliacija: apie meilę ir viltį susilaukti vaikų

Aš pati nesėkmingai ieškojau knygų, kurios man padėtų įveikti „negalią“. Ši knyga gimė iš noro ištiesti pagalbos ranką kitoms moterims.

Judith Uyterlinde interviu Dag allemaal

„Ovuliacija“ - tai autobiografinis Nyderlandų žurnalistės ir redaktorės Judith Uyterlinde romanas apie moterį, suvokusią, kad pastoti ir pagimdyti nebus taip natūralu ir lengva, kaip iš pradžių tikėjosi.

„Ovuliacija" - tai asmeniškas ir emocingas pasakojimas apie troškimą pagimdyti kūdikį, tokį neatsiejamą nuo gyvenimo pilnatvės troškimo. Tai kartu pasakojimas apie meilę, šiuolaikinės moters ambicijas ir dilemas. Apie vidinę kovą, kuri užverda įpratusios nugalėti trisdešimtmetės širdyje, kai ji susiduria su nesėkme. Moteris bando išsiveržti iš jausmų chaoso, prasibrauti pro nusivylimus ir viltis, pyktį ir ilgesį, abejones ir užsispyrimą, pavydą ir meilę, o tai kursto troškimas turėti vaiką ir rasti savo gyvenimo kelią.

Žurnalistė, vertėja ir redaktorė Judith Uyterlinde (g. 1962) baigė meninio vertimo ir ispanų literatūros studijas, įgijo daktaro laipsnį. Šiuo metu dirba užsienio literatūros redaktore vienoje iš didžiausių Nyderlandų leidyklų De Bezige Bij.

Kai kurioms moterims nėštumas yra kančia, O gimdymas kartais tampa trauma. Kai kurias moteris gimus kūdikiui apima depresija. O ir kūdikis ne visuomet gimsta sveikas. Kiekvienas patiria nesėkmių, tačiau slenkstis, kurį mes pajėgūs įveikti, kiekvienam yra skirtingas. Kai kurie žmonės ištveria nežmoniškus pažeminimus neprarasdami gyvybin­gumo. Kančių, kurias jiems teko ištverti, akivaizdoje mano nesėkmės yra niekas.

Pati tai puikiai žinau. Deja, blaivus protas ir jausmai nesu­derinami. Vienais atvejais išsiveržia jausmai, kitais atvejais juos nuslopina protas. O kartais ir abu pasiklysta, kvailai vydamiesi vienas kitą ratu, kad nė nebegali atskirti, kas dabar pirmauja. Va taip šiuo metu ir jaučiuosi - lyg neišnarpliojamas siūlų ka­muolys. Kaip skalbiniai centrifugoje vis sukuosi tuo pačiu sle­giamu ratu aplink savo tuščią vidų. Aplamdyta, sutriuškinta, menka. Kaip man išsikapanoti? Noriu plaikstytis vėjyje, noriu įkvėpti gaivaus oro, noriu pamatyti horizontą...

Visuomet puikiai žinau, ko man nesinori. Nesinori tapti nuolat įsitempusia karjeros moterimi, skiriančia vaikui tik „kokybišką" laiką. Ir visiškai nesinori tapti višta perekšle, apkėtusią savo vaikus ir užsiimančia vien infantiliais plepalais. Bet labiausiai man nesinori per ilgai atidėlioti vaiko gimimą.