Obuolių pasakos

Įsigijau aš šitą knygą (gal tiksliau knygutę) išpardavimo metu viename iš didžiųjų prekybos centrų. Žinot, kaip ten būna, kai ruošiesi egzaminam... ėmiau ir atsiverčiau pirmus puslapius... ir iki galo. Perskaičiau ją jau nebežinau kiek kartų, kaskart kvatodama ir atitrūkdama nuo rūpesčių. Manau, kiekvienas save gerbiantis vaikas (nesvarbu, ar jam 9, ar 25), turi turėti tokią Knygą namuose.

„Kartą viename tokiame miestelyje, vardu Obeliai, sodo gale gyveno tokia viena obelis, vardu Obelis, o pavarde - Antaninė... Tuose Obeliuose, be abejo, augo ir daugiau obelų, tačiau kriaušių augo visiškai mažai. Gal kokios trys... Bet pasakų tame krašte būta daug ir visokių. Gal kokios dvidešimt šešios...“

Dvidešimt šešios pasakos, o tiksliau – vientisas kūrinys, padalintas į nedidelius skyrelius. Knygutė tiesiog savaime „skaitosi“. Tai pasakos apie personifikuotų vaisių, daržovių, gyvūnų ar šiaip reiškinių (pvz: šalna, vestuvės) nuotykius, kurie yra ironiškas mūsų buities atspindys. Lengvo, originalaus ir netradicinio rašytojo stiliaus, vaizdingos kalbos, išraiškingų iliustracijų sintezė verčia pilvą paskausti iš juoko. Rašytojas nestokoja fantazijos pašiepti įvairias žmonių ydas, silpnybes suteikdamas jas savo personažams. Linksmi vardai (Lapė Ksenofobija, papūgos Kaktrys ir Kakaketuri, žvirblis Alioša ir pan.), netikėti paaiškinimai (pvz.: Jėrgutėliau – mažybinis Jėrgaus pavadinimas), žodžių skambesio ir prasmių žaismas (pvz.: Atėjo vakaras. O paskui atėjo tėtė.) nepalieka abejingo nė vieno skaitytojo. Įdomus turinys.

Rodos, tai - ideali knyga vaikui – gražios pasakos su smagiais paveikslėliais, tačiau tuo pačiu puiki pramoga suaugusiajam. „Tarp eilučių“ paslėptos mintys leidžia įjungti vaiko fantaziją, o suaugusiajam rasti ironišką, kartais netgi erotišką tikrovės ar savo paties atitikmenį ir smagiai pasijuokti. Knygutė iš tiesų žavi.