Ką mes matome mokykloje? Klases (ir kabinetus), mokinius, mokytojus, kartais tėvus (geriausia, jei ne savo) ir... Beveik viskas, kas yra mokykloje, čia sudėliota į lentynas. Labai pasigedau direktorės kabineto ir kompiuterių klasės. Pirmasis buvo pats baisiausias, o prie antrojo stovėdavo eilės. Arba Serbijoj ir Juodkalnijoje direktoriai neturi savo kabinetų ir nėra kompiuterių, arba rašytoja tiesiog niekada ten nesilankė.
Aprašyti ir tokie dalykai kaip „darbo šeštadieniai“, „papildomos pamokos“, „išleistuvės“, tačiau nėra „šimtadienių“. Lietuvos moksleiviams tai bene didžiausia šventė po išleistuvių.
Kam gi skirta ši knyga? Manau, kad sunku nustatyti amžių, kuriam ji tinka. Pradinukams dar per anksti ją skaityti, nes yra dalykų, kurių jiems dar geriau nežinoti. Vyresniesiems per daug paveikslėlių ir jau daug kas žinoma. Baigusiems gal ir smagu viską prisiminti, tačiau kiek per vaikiška. Turbūt norėta įtikti visiems, bet juk taip nebūna.