Menas nugalėti

Senovės išmintį galima pritaikyti ir šiuolaikiniams laikams, - tai puikiai įrodė ši pamokančių istorijų knyga.
Knyga sudaryta kaip mokytojo pokalbiai ir istorijų pasakojimai apie būties pagrindus, gyvenimo prasmę, žmogaus elgesį, paskirtį ir prigimtį, analizuojant problemas mūsų laikų vaikams, pasitelkiant ir vaikų nuomones, mintis,  apie pateiktą istoriją. Vyksta mokytojo ir vaikų diskusijos, kiekvienas išsako savo požiūrį.

Istorijos suskirstytos į penkis  skyrius: „Viskas yra srautas“, „Proto ir širdies santarvė“, „Kaip mes mąstome“, „Žmogaus prigimtis“, „Tikrasis gyvybinės jėgos kelias“, tad kiekvienas ras bent mažučius atsakymus į jam ramybės neduodančius klausimus.

Ši knyga susilaukė labai gero įvertinimo iš bendrojo lavinimo ir humanitarinių mokyklų mokytojų, iš psichologų.
Filosofiją ir psichologiją mėgstančiam žmogui, pavargusiam nuo banalybių ir masinio kičo, ši knyga bus puiki atgaiva vakaro skaitymams. Tai tiesiog miela, harmoninga, išmintinga knyga tinkanti įvairaus amžiaus žmonėms, ypač taip greit gyventi skubančiam jaunam žmogui, kad pasimokytų iš knygoje pateiktų istorijų.

Pateiksiu paskaityti vieną man labai patikusią pamokančią  istoriją iš knygos, kaip pavyzdį (77 pusl.):
                                                                „Skirtingos nuomonės“

Katrą tėvas ir sūnus keliavo per didelį miestą dulkėtomis gatvėmis. Tėvas sėdėjo ant asilo, o sūnus žingsniavo greta.
- Vargšas  berniukas,- pasakė praeivis,- vos vos tipena savo plonomis kojytėmis paskui asilą!

Tėvas paėmė žodžius į širdį, nulipo nuo asilo ir pasodino ant jo sūnų. Ir vėl žengė pirmyn, vesdamas asilą už virvės. Neilgai trukus susitiko judu kitą žmogų. Tasai žmogus visų balsu nusistebėjo:

- Kaip tau, bernioke, ne gėda! Joji ant asilo raitas kaip koks sultonas, o tavo vargšas senas tėvas kiūtina pėsčias!

Nesmagiai pasijuto berniukas po tokių žodžių ir paprašė tėvą atsisėsti ant asilo su juo.

- Gerieji žmonės, ką gi jie daro? – sušuko sena moteriškė.
- Kas gi matė šitaip kankinti gyvulį! Vargšam asilui jau turbūt nugara įlinko!

Nė žodžio netarę, tėvas ir sūnus, šitaip sugėdinti, nulipo nuo asilo.

Tačiau vos jie paėjo gabalelį, kažkoks sutiktas žmogus pradėjo iš jų šaipytis:
- Ko gi jūsų asilas eina dykas? Jei neneša jūsų nė vieno, tai kokia iš jo nauda?

Tėvas pakišo asilui didelę gabaną šieno, uždėjo ranką sūnui ant peties ir pasakė:
- Kad ir ką mes darytumėm, vis vien atsiras toks, kuriam neįtiksim. Nuo šiolei kitų nebeklausysime, patys nuspręsim, kaip mums elgtis.

Iš knygos paimtas tekstas netaisytas.