Meilės sapnų pirklys

„Ši knyga – tikras euroromano pavyzdys.“ Taip teigiama užpakaliniame viršelyje. Tačiau šį kūrinį greičiau pavadinčiau europasaka.

Visi suaugėliai mintinai žino, kad pasakos būna netikros, kvailos, juokingos ir su laiminga pabaiga. O europasakos – dar ir šiuolaikiškai socialios. Tokia ir ši pasaka, nors pavadinta romanu.

Kadangi buvau linksmai ir puikiai nusiteikęs, šį eurošlamštą perskaičiau iki galo. Juoko dėlei priminsiu kelias man įstrigusias kvailai juokingas vietas.
Kiekvienas knygos skyrius pradedamas kokia nors idiotiška fraze, nugirsta iš žiniasklaidos kanalų. Pavyzdžiui: „TV3: Dvidešimt vienerių metų Lauros kūnas liko gulėti ant asfalto. Merginos žudikas dingo nakties tamsoje. Bėglio medžioklė prasideda pirmadienį 19 val. 10 minučių“ (p. 157).

Šioje pasakoje pilna veikėjų, kurių vardai rašomi didžiąja raide, kurie atlieka veiksmus, rašomus iš didžiosios raidės. Pvz.: Karalius, Šalies Žmogus, Poetas, Kūdikis, Šviežias Rokiškio sūris et cetera.

Knyga kupina tokių juokingai nuvalkiotų kalambūrų, kad nors apsi... Pvz.:

– Aš POETAS – iššaudavo P kaip Pagrindinę Pasaulio Prasmę, – POETAS, o ne Filosofas, mergyt.

– Aš FILOSOFAS, panele, įsidėmėk, ne koks eiliamyžys, o FILOSOFAS (p. 90).

Tragiškai komiškas ir pats užpakalinio viršelio tekstas. Jame pristatomas pagrindinis veikėjas Mykolas – sapnų pirklys, kuris visiems padeda, nė vieno neapvilia, į kurį galima kreiptis kaip į kokį Kalėdų Senelį. „Rašykite adresu: mykolasbaj@yahoo.com.“ Atrodytų, kad knygos autorė keista pavarde – Kalėdų Senelio žmona (Kalėdų Bobutė) ar duktė (Kalėdų Dukrelė)... Tai bent europasakiška šeimynėlė!

P.S. Jei visa ši knyga tik literatūrinis pokštas, tai aš, prisipažinsiu, jo neperkandau...
Įvertinimas: MM.

Vertinimo paaiškinimai:
L – literatūra,
M – makulatūra,
LM – nei literatūra, nei makulatūra,
LLL – literatūra, kurią tikrai verta perskaityti,
MMM – visiškai nieko neverta makulatūra.