"Mauthauzenas" – vienintelis žymaus graikų dramaturgo J. Kambanelio romanas šalia jo dramos kūrinių, kurie statomi ne tik Graikijos, bet ir Švedijos, Norvegijos, Vokietijos, Rusijos teatruose. 1988 m. už nuopelnus nacionaliniam teatrui J. Kambanelis išrinktas į Graikijos Mokslų Akademiją.
Mauthauzenas – tai per 150 km nuo Vienos esantis kaimelis, kur buvo įkurta viena didžiausių Antrojo pasaulinio karo koncentracijos stovyklų. Šio biografinio romano, Graikijoje išleisto net 18 kartų, pagrindas – konclagerio belaisvio asmeniniai užrašai. Autorius su jauduliu ir savotišku humoru bando prabilti, kas atsitinka žmogui, - nesvarbu, budeliui ar aukai, - kai karo peizažas netikėtai keičiasi, kai taika, palikusi pralaimėjusius ir nugalėtojus, žengia pirmuosius žingsnius, kai reikia grįžti į save, prisiminti savo šaknis – kitaip tariant, mokytis iš naujo kurti žmogiškumą.
Meilė mirties ir kankynių peizaže. Deja, maždaug toks knygos aprašymas neatitinka realybės. Ši knyga ne apie meilę, o apie žmones, sulaukusius antrojo Pasaulinio karo pabaigos koncentracijos stovykloje. Manau, jog daugelis tuo metu nė nesvajojo išlikti gyvi, tačiau liko. Dabar jiems reikia prisitaikyti prie naujos situacijos ir pamiršti, kas buvo.
Bet ar visi gali? Ir kaip jie tai padarys? Knygoje parinkta dar niekada nenagrinėta šios tematikos situacija. Tai stiprioji šio romano dalis, tačiau čia ir pasibaigia pliusai. Verksmingas tonas neatspindi patirtų autoriaus kančių, o banali pabaiga greitai atspėjama. Mano nuomone, žymiai vertingesnis B.Sruogos romanas "Dievų miškas".